2007 gruodžio 31 d. baigesi projektas „Ištiesk ranka“. Per 30 projekto igyvendinimo menesiu pasiekti geresni rezultatai, nei buvo numatyta prieš jam prasidedant.

 

Atliktas projekto veiklu vertinimas parode tokius rezultatus:

•  Projekte pareiške nora dalyvauti 108 moterys.

•  Ju vidutinis nedarbas: 5,01 metai.

•  Vidutinis pilotines grupes amžius: 39,5 metai.

•  Išsilavinimas:

•  Pagrindinis 1 moteris;

•  Profesinis 2 moterys;

•  Vidurinis 21 moteru;

•  Vidurinis profesinis 10 moterys;

•  Aukštesnysis 36 moteru;

•  Aukštasis 38 moterys.

Kaip matyti iš kandidaciu anketu analizes, nustatyti kriterijai pilotinei grupei buvo tinkami, ju nedarbas stipriai viršijo numatyta nedarbo kriteriju 18 men., net 68 % moteru turejo aukštaji ar aukštesniji išsilavinima.

Viso projekto metu dalyvavo 88 ilgalaikes bedarbes moterys, 60 iš ju isidarbino.

Projekto dalyviu atsakymai pagristai leidžia teigti, jog pasirinktas socialines mentorystes modelis yra reikalingas isidarbinimo srityje.

Darbo besiieškantieji save greiciau pradeda traktuoti ilgalaikiais bedarbiais, nei tai daro patys darbdaviai.

 

Mentoriu nuomone svarbiausias faktorius ieškantis darbo yra motyvacija, nuo kurio nemažai atsilieka kitas faktorius – išsilavinimas, dar mažiau svarbu joms atrodo asmenines savybes, užsienio kalbu mokejimas, turima darbine patirtis. Mažiausiai svarbus faktoriai joms pasirode lytis, amžius, šeimynine padetis.

 

Bedarbiu moteru nuomone sutapo su mentoriu, jog svarbiausia ieškantis darbo yra motyvacija, taip pat išsilavinimas. Ugdytines pabreže, jog ieškantis darbo svarbu yra amžius, tinkamos pažintys, tuo tarpu šie dalykai mentorems atrodo visai nereikšmingi. Bedarbems moterims nereikšmingiausi dalykai ieškantis darbo yra lytis, šeimynine padetis ir netgi darbo patirtis.

Svarbiausias faktorius priimant darbuotojus i darba jiems atrodo darbo patirtis, o tuo tarpu abi kitos apklaustosios puses (mentores ir ugdytines) ši faktoriu priskiria prie visai nereikšmingu faktoriu. Atsiranda klausimas, ar darbuotojas gali gauti norima darbo vieta jei yra labai motyvuotas, taciau neturi darbines patirties, nes darbdaviu nuomone antrojoje vietoje pagal svarba priimant i darba yra asmenines savybes ir tik veliau seka motyvacija.

Prie visiškai nesvarbiu faktoriu priimant i darba darbdaviai priskiria lyti, tinkamas pažintis bei šeimynine padeti, kai tuo tarpu bedarbems moterims tinkamos pažintys atrodo vienas iš labai svarbiu faktoriu siekiant isidarbinti.

 

•  Tiek darbdaviai tiek darbuotojai naudojasi tais paciais pagrindiniais darbo/darbuotoju paieškos budais: kreipiasi i valstybine darbo birža; giminaicius, pažistamus; darbdaviai skelbia apie laisvas darbo vietas žiniasklaidoje, o bedarbiai ši buda dažnai naudoja kaip viena iš pagrindiniu darbo paieškos priemoniu.

•  Moterys vis anksciau stengiasi grižti i darba po motinystes atostogu, anksciau negu vaikui sueina 1 metai.

•  Vyrauja neigiama nuostata i ilgalaikes bedarbes. Daugiau negu 40 % negali pasakyti, ar jos yra nepatikimos darbuotojos.

•  Darbo besiieškantieji save greiciau pradeda traktuoti ilgalaikiais bedarbiais, nei tai daro patys darbdaviai.

•  Darbdaviai priimant i darba daug labiau vertina kitas savybes, nei mano patys besiieškantieji darbo.

•  Daugiau nei 70 % darbdaviu sutartinai teige, jog dažniausia nedarbo priežastis yra vaiku auginimas.

•  Nedirbancios moterys yra daug labiau linke manyti, jog darbo susirasti be pažinciu beveik neimanoma.

•  Ilgalaikes bedarbes moterys daug labiau neigiamai vertina susiklesciusia situacija darbo rinkoje.

 

Naudingiausios veiklos ugdytiniu vertinimu buvo:

 

Visi mokymai beveik vienareikšmiškai ivertinti tik gerai ir labai gerai:

 

Daugumos projekto dalyviu lukesciai buvo pateisinti. Dažniausia lukesciu nepasiteisinimo priežastimi buvo ivardintas – neisidarbinimas, taciau ne viena moteris kele kitus tikslus: pradeti mokytis, pakeisti profesija ir pan. Nors kai kurios ir neisidarbino, taciau daug labiau priartejo prie savo tikslo – isidarbinimo, nes patobulino jau turimus igudžius, atskleide naujus, suprato koki darba noretu veikti ir pan.

Projekto dalyviu pasiulyti pakeitimai:

•  Projekto dalyvems uždavus klausima apie siulomus pakeitimus projekte dažniausias pageidavimas buvo atsisakyti dienorašciu rašymo bendraujant poroje su mentore/ugdytine, nes tai daro bendravima labiau oficialiu, sukelia papildomu suvaržymu.

•  Tiek mentores, tiek ugdytines pageidavo daugiau bendravimo tarp atskiru centru, t.y. dažnesniu susitikimu su projekto grupemis kituose miestuose .

•  Ugdytines pageidavo daugiau susitikimu su specialistais, labiausiai su psichologais, taip pat noretu daugiau renginiu, seminaru, susitikimu su darbdaviais. Gauta pasiulymu i projekto mokymu cikla itraukti užsienio kalbos mokymo paketa.

 

Bendrai projekta jo dalyves ivertino:

 

Stiprybes Tiesioginis bendravimas su ilgalaikemis bedarbemis ir ju problemu sprendimas. Glaudus ugdytiniu bendradarbiavimas su mentoremis. Kiekviena dalyve galejo „atrasti save“, praplesti akirati, užmegzti nauja kontaktu rata. Panaudota tarptautine patirtis, kuria galima adaptuoti Lietuvoje; SMIS modelis yra efektyvus ir turi itakos teigiamiems ugdytiniu asmenybes pokyciams. SMIS modelis yra lankstus ir pritaikomas kitose socialinese srityse; Sukurta vertinimo sistema užtikrina projekto veiklu vykdymo kokybe bei padeda jas tobulinti, siekiant pagrindiniu projekto tikslu ir uždaviniu. Socialines mentorystes mokymai mentorems ir ugdytinems 5 moduliu mokymai tikslinei grupei Profesionalus lektoriai

Silpnybes Mokymai buvo pravesti nelygiagreciai, todel ugdytines turejo laukti, kol mentores baigs mokymus. Truko ugdytiniu kelioniu-išvyku i kitus centrus, kad butu galimybe palyginti bedarbystes situacija, bendrauti tiesiogiai. Nebuvo konkretaus TMP grafiko, kada teikti ataskaitas. Ugdytines nenorejo, kad darbdaviai sužinotu, kad jos dalyvavo projekte ir darbdaviams nepateike adaptacines programos savo darbdaviams, bijojo prašyti isidarbinima patvirtinanciu pažymu; Nebuvo numatytos psichologo konsultacijos; Nepasiteisino/nebuvo malonus dienorašciu pildymas;

 

 

Galimybes Plesti mentorystes ideja kituose miestuose, kur yra didesne bedarbyste Itakoti politikus, kad atkreiptu demesi i ilgalaikius bedarbius. Skleisti geraja patirti per spauda ar radija. SMIS modelis gales buti itrauktas i darbo užimtumo politika. SMIS modeli gali panaudoti darbo biržos SMIS modelis yra lankstus ir gales buti pritaikomas kitose socialinese srityse; SMIS centre turetu buti prieinamos psichologo konsultacijos ugdytinems Visos organizacijos Lietuvoje turetu buti isidiegusios adaptacines programas naujai isidarbinusiems darbuotojams.

Gresmes Rašant ataskaitas ne visada randama laiko žmogiškoms problemoms spresti. Finansiniai apribojimai, del kuriu negalima išspresti iškilusiu problemu, pvz.: mentorems vykstant i Suomija, negalima buvo apmoketi automobilio benzino ceki. Kai kurioms veikloms reikejo paruošti labai smulkiai ataskaitas, nors gal but užtektu tik apibendrinimu. Finansavimo užtikrinimas; Siekiant pakeisti darbdaviu požiuri i ilgalaikes bedarbes moteris buvo sunku sukviesti darbdavius i susitikimus

MIS modelis yra adaptyvus, t.y. lengvai perkeliamas i praktika sprendžiant kitokio pobudžio socialines problemas. Taigi modelis turi testinumo galimybiu, jei bus užtikrintas finansavimas.